Kova del liaudies sveikatos

„Ir mokykite Izraelio sūnus, kad sergėtųsi
nevalumo ir kad nenumirtų savo purvuose“.
                               Trečioji Mozės knyga.

„Šaltas vanduo rankoms nusiplauti ir šiltas
vanduo kojoms nusimazgoti kas vakarą yra daug
naudingesni sveikatai, nekaip įvairus vaistai“.
                                (Talmud — Šabas).

Svarbiausias moderniškos socialės higienos pagrindas yra profilaktika, apsaugojimas nuo ligų.

Pagrindiniai jos dėsniai yra šie:

1. Apsaugoti nuo viso to, kas gali būti žalinga sveikatai.

2. Tobulinti ir stiprinti žmogaus organizmą, kad geriausiai išsirutuliuotą jo atsparumas.

Savo sveikatos politikoje ir įstatymus leidžiant tuo keliu eina visos tautos. Pastaraisiais pokariniais metais visų kultūringų tautų įstatymuose atsirado straipsnių, skiriamų darbo apsaugai, motinos ir kūdikio ar vaiko globai, kovai su vadinamais socialiniais susirgimais — tuberkulioze ir veneros ligomis.

Tik prieš 80 — 100 metų pagaliau įsitikinta, kad esama glaudžių sąsajų tarp socialės būklės ir ligos, kaip ir tarp rasės, klimato ir ligos.

Pastaraisiais dešimtmečiais moksliški tyrinėjimai eina šia kryptimi: tiksliai nustatyti, koks yra įvairių veiksnių dalyvavimas visos eilės ligų atsiradime ir eigoje.

Jau paviršutinis žvilgsnis į socialę ekonominę žydų tautos struktūrą ryškiai parodo skirtumą tarp jos ir kitų tautų.

Visa eilė istorinių priežasčių ir ypatinga teisinė padėtis prisidėjo prie to, kad ši tauta pasigedo sveikiausių kiekvienos tautos elementų — žemdirbių.

Per ištisus šimtmečius žydų masės spiečiasi miestuose ir miesteliuose, verčiasi nesveikiausiomis profesijomis, dirba blogiausiose sanitarijos ir higienos sąlygose, visuomet varžomi įvairių momentų, kurie fiziškai ir psichiškai silpnina liaudies organizmą.

Taip atsirado specifiška žydų patologija, kuri pasireiškia, iš vienos pusės, masiniu fizišku nusilpnėjimu ir degradacija, iš antros — pakeltu fizišku atsparumu (pav., didelis džiovos išsiplėtimas drauge su mažesniu mirtingumu nuo jos).

Jau 1912 metais Petrapilio žydų gydytojų visuomenininkų grupė (Granas, Bramsonas, Botvinikas, Dembo, Binštokas) iškėlė liaudies sveikatos klausimą, kaip visuomenės problemą, ir įsteigė žydų sveikatos apsaugos draugiją „Oze“ vardu.

Dvejais pirmais savo veikimo metais (1912—1914) Draugijai pavyko nugalėti visa eilė organizacinių sunkumų.

Pirmame savo veikimo laikotarpyje „Oze“ pravedė kaikurias sanitarijos – statistikos ir antropometrines apžvalgas, išleido keletą populiarių medicinos brošiūrų.

Karui prasidėjus, visa „čeria osiedlosti“ atsidūrė po jo smūgiais. Privalomas daugelio žydų gyventojų išsiuntimas iš Lietuvos ir Lenkijos miestų ir miestelių — masinis ištrėmimas — pasirodė didžiausia tautos nelaime.

Šitame pagelbos fronte ir sukaupė savo jėgas „Oze“ ir kitos visuomenės organizacijos, virtusios galingais visuomeniškai tautiškos savigalbos faktoriais.

„Oze“ po karo pradėjo savo darbą ir už Rusijos ribų. Viena iš pirmųjų „Oze“ organizacijų buvo mūsų Lietuvoje.

Draugija „Oze“ įsteigta Lietuvoje 1921 metų pabaigoje, nedidelės gydytojų, mokytojų ir visuomenės veikėjų grupės iniciatyva.

Per praėjusius 15 metų atliktas didelis visuomeniškai mediciniškas darbas.

„Oze“ darbas dirbamas keliose srityse. Sanitarinis švietimas — populiarių higienos žinių skleidimas centre, t. y. Kaune, ir daugelyje provincijos miestų atliekamas paskaitų pavidalu. Paskaitos skaitomos vietinių ir atvažiuojančių gydytojų lektorių ir jose demonstruojami diapozityvai, muliažai, statistikos diagramos (iš Kauno „Sveikatos Namų“ higienos muziejaus) ir t. t. Tokių paskaitų buvo suruošta apie 475. Be viešų paskaitų, organizuojami pasikalbėjimai su tėvais, kurių vaikai lanko pradžios mokyklas. Paskaitos laikomos įvairiomis medicinos temomis, k. a.: apie džiovą, veneros ligas, apkrečiamas ligas, apie vaikų sveikatos apsaugą, kasdieninę higieną, nėščiųjų higieną, alkoholizmą, dantų ligas bei profilaktiką ir, pagaliau, apie fizinės kultūros reikšmę.

Per praėjusius 15 metų „Oze“ išplatino 180 000 brošiūrų apie džiovą, veneros ligas, trachomą, kūdikių ir mokinių sveikatos apsaugą, keliasdešimt tūkstančių lapelių, tūkstančius plakatų.

Epidemijų metu „Oze“ leidžia specialius lapelius (pav,, 1922—1922 m. — apie dėmėtąją šiltinę, paskutiniais metais — apie skarlatiną).

Jau 13-ti metai platinamas populiarus medicinos žurnalas „Liaudies Sveikata“, leidžiamas Vilniuje, d-ro Sabado redaguojamas. Daugumą žurnalo abonentų sudaro knygynai, skaityklos, mokytojai.

„Oze“ išplatino mokinių tarpe daugelį tūkstančių „10 higienos įsakymų“.

Kūdikių ir motinų apsaugos srityje Draugija per visą eilę metų apsirėždavo savo veikime tik švietimo darbu. Ir dabar dar neatrastos organizacinės formos atitinkamoms nedidelių provincijos punktų įstaigoms. Draugijos ambulatorijos turi būti iš karto ir motinystės, ir kūdikių, ir vaikų apsaugos centrais. Daugumoje punktų išsirutuliavo tik mokyklinio amžiaus vaikų apsaugos darbas, įsisteigė tik mokyklų medicinos punktai.

Pradedant nuo 1930 m. lapkričio mėn. prie „Sveikatos Namų“, Kaune, įsteigta konsultacija motinoms ir kūdikiams iki dvejų metų.

Konsultacija turi savo priežiūroje 1.378 vaikus, atsilankymų skaičius — 9.599. Išdalinta 8.390 kilogramų valg. produktų; 950 vaikų gavo rūbus; seserų aplank. namuose 3 305.

Kaip jau aukščiau pasakyta visų didžiausio išsirūtuliavimo pasiekė vaikų sveikatos apsauga mokyklų medicinos punktų pavidalu.

„Oze“ globoja apie 6.500 vaikų iš pradžios mokyklų, vaikų darželių, našlaičių namų (15 punktų). Šitie vaikai priklauso daugiausia neturtingiems arba mažai pasiturintiems sluoksniams. Draugija dažnai priversta užsiimti ir pagelbos dalykais: išdavinėti baltinius, aprūpinti maistu. „Oze“ ir visuomenės veikėjų iniciatyva Kaune įsteigta draugija, kuri aprūpina 175 vaikus nemokamais pietumis liaudies valgykloje. Praėjusiais metais mokyklų medicinos punktai aprūpindavo pusryčiais neturtingiausius mokyklų mokinius. Šiuo laiku nemokami pusryčiai duodami tik Vilkaviškyje, Mažeikiuose ir Kybartuose.

Jau dabar visur nusistatyta, kad į mokyklas turi būti priimami vaikai, tik mokyklų gydytojų apžiūrėti. Vaikai sergantieji apkrečiamomis ligomis, odos ligomis, trachoma, aktinga džiovos, forma, neprileidžiami į mokyklą ir yra gydomi Draugijos ambulatorijose, o vietose, kur ambulatorijų nėra, pačių mokyklų gydytojų. Du kartus per metus daromas tikslus mokinių mediciniškas apžiūrėjimas ir išskiriami vaikai, reikalingi ypatingos globos. Tokiems vaikams draugija teikia žuvies taukų ir kitų maitinamųjų medžiagų. Nuo 1929—30 mokslo metų Kaune „Oze“ įrengė kvarco lempos kabinetą, kurį visų daugiausia naudoja mokyklų medicinos punktai. Taip iki šiam laikui padaryta 20.820 švitinimų. Draugijos skyriuose dabartiniu laiku veikia 4 kvarcą lempos kabinetai. Vaikai, sergantieji skrofulioze, bronchinių liaukų tuberkulioze ir kitomis neapkrečiamomis džiovos formomis, siunčiami j Draugijos specialias vasaros įstaigas. Draugijos mokyklų med. punktas visą laiką sistemiškai kovoja su nešvarumu (organizuotas pirties lankymas), su galvos odos ligomis. Dr-jos išgydyta daugiau kaip 2.800 vaikų, rentgeno spindulių ir thal. aceticum pagelba. Organizuotas sistemiškas vaikų dantų gydymas Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Plungėje,. Vilkaviškyje, Ukmergėje.

Panaudojant „Sveikatos Namų“ gimnastikos salę ir paskyrus mokytoją specialistą, mokyklų med. punktas organizavo ortopediškos gimnastikos pamokas pradžios mokyklų mokiniams, turintiems susikūprinusias nugaras. Be abejo, didžiausios reikšmės turi taip pat mokyklų gydytojų ir jų padėjėjų (mokyklų seserų) vedamas higienos darbas mokyklose, žymios įtakos mokyklų ir mokinių asmens higienai turi aprūpinimas praustuvais, rankšluosčiais, spjaudyklėmis, popieriaus dėžėmis ir t. t. Paskutiniais metais vis daugiau mokinių tėvų aplanko mokyklų medicinos punktą, kad apie savo vaiko sveikatą pasitartų su mokyklų gydytoju. Tokių konsultacijų per mokslo metus buna Kauno skyriuje apie 1.500. Be to, mokyklų seserys lanko mokinius jų butuose, susipažindamos tiksliai su jų socialinėmis ir sanitarinėmis gyvenimo sąlygomis. Tuo būdu vis stiprėja ryšiai tarp mokyklų medicinos punktų ir mokinių šeimų.

Kaikurie skaičiai šiaip charakterizuoja mokyklų med. punkto darbo vaisius:

1923/24 metais Kauno mokyklose buvo 410 vaikų utėlėtais plaukais, t. y. 23% visų apžiūrėtų vaikų; 1924/5 — 283 vaikai, t. y. 17,4%, 1929/30 — 91 vaikas, t. y. 4,5%.

Favus jau visai pranyko mokyklose, o trichophytia 1922/23 buvo 15%, 1930/31 — jau tik 1%, 1936 — 0,5%.

Per visą laiką Kauno mok. med. punktas apžiūrėjo 28.400 vaikų; padaryta mikroskopiškų analizių 2.928; ortoped. gimnastika pritaikyta 900 vaikų; rauplių skiep. padaryta 6.300 vaikų, išdalinta žuvų taukų 6.110 kg.

Jau pirmieji mokyklų medicinos darbo metai parodė, kad apie 25% visų vaikų gali būti priskaityti prie kategorijos palinkusių džiovai ir sergančių visokiomis jos formomis.

Jau 1922 m. vasarą draugija organizavo Palangoje pirmą vaikų sanatoriją vaikams, sergantiems kaulų ir lymiine džiova. Toji sanatorija buvo įtaisyta 25-iems Kauno ir provincijos vaikams. Kiekviena pakaita pasilikdavo sanatorijoje šešias savaites, kaikurie vaikai, prireikus, — visą vasarą. Per vieną vasarą kolonija praleisdavo tris pakaitas. Palangos sanatorija veikė trejus metus — 1922, 1923, 1924, ir per visą tą laiko tarpą praleido 130 vaikų. 1925 metais sanatorija del lėšų stokos nebuvo atidaryta. 1922 m. draugijos buvo atidaryta sanatorinė kolonija Veršvuose, veikusi vasarą ir žiemą iki 1924 metų. Nuo 1924 metų Veršvų kolonija del lėšų stokos tampa vien vasarine. 1926 ir 1927 metais šitoji kolonija perkelta į Kazlų Rūdą, o nuo 1928 metų — į Birštoną. 1934 mt. vasarą draugijos buvo atidaryta vasaros kolonija Kulautuvoje, per kurią buvo praleista 70 nusilpusių ir mažakraujingų vaikų. 1927 metų vasarą draugijos Šiaulių skyriaus buvo įsteigta Padegliuose, 20 klm. nuo Šiaulių, rajoninė kolonija, kuri praleido 65 vaikus iš Šiaulių, Plungės, Radviliškio, Telšių, Mažeikių. Tais pat metais Ukmergės skyrius pavestuose jam miesto valdybos namuose, Pivonijos miške, organizavo puskoloniją (vaikai nakvoti eidavo namo), praleidusią 36 vaikus. Tokia pat kolonija buvo įsteigta Panevėžio draugijos skyriaus, kuri praleido 70 vaikų. 1925 m. ir 1927 metais, negalėdama sutalpinti visų sveikatos pataisymo reikalingų vaikų kolonijose, draugija pradėjo organizuoti vaikų sveikatos aikšteles. Taip pat 1925 ir 1927, 1928 metais Kaune, 1925 m. Marijampolėje, 1927 m. Vilkaviškyje veikė vasaros sveikatos aikštelės. Aikštelėse vaikai praleidžia žymią dienos dalį, gauna du kartu per dieną valgio ir prižiūrimi mokyklų gydytojų ir auklėtojų. 1930 ir 1931 metais vis daugiau pasireiškė provincijų skyrių tendencija atidarinėti kolonijas ir puskolonijas vietose (Telšiai, Plungė, Kėdainiai, Biriai, Utena, Mažeikiai).

1932 m. buvo pastatyta centr. vaikų kolonija Karmėlavoje, praleidžianti per vasarą 230—240 vaikų, o 1935 m. — rajoninė kolonija netoli Šiaulių.

1936 m. vasaros metu funkcionavo 8 vaikų vasaros įstaigos, per kurias praėjo — 644 vaikai.

Per visą laiką nuo 1922 m. per 65 įstaigas praėjo 5.884 vaikai, kolonijos dienų 203.153.

Ambulatorijos. Iš 8 draugijos ambulatorijų trijose priiminėja gydytojai specialistai. Pav., Kauno ambulatorijoje priiminėja 14 gydytojų ir 4 dantų gydytojai. Iš pradžių ambulatorijos, ypač provincijos, veikdavo, kaip visos vaikų sveikatos apsaugos sudėtinė dalis, vadinasi, buvo skiriamos vaikams, mokyklų gydytojų apžiūrimiems, gydyti. Paskiau ambulatorijos praplėtė savo veikimo ribas ir ėmė tiekti nemokamą ir prieinamą medicinišką pagelbą biednuomenei ir nepasiturintiems. Reikia pabrėžti, kad ambulatorija aptarnauja ne tiktai žydų gyventojų sluoksnius. Iki 1936 m. sausio mėn. 1 d. Kauno ambulatorijoje buvo padaryta 152.391 aplankymas. Atsilankymų skaičius provincijos ambulatorijose siekia iki 18.000 per metus. Vaikų atsilankymas sudaro nuo 35% iki 40%, kaikuriose ambulatorijose siekia iki 80%. Priėmimas ambulatorijose eina šia tvarka: ligoniai, įtrauktieji į miesto valdybos biednuomenės kategoiijas arba turintieji labdaringų draugijų liudijimą apie savo neturtingumą, priimami nemokamai. Taip pat nemokamą medicinos pageįbą gauna moksleiviai tuo atveju, kai jų neturtingumą liudija mokytojai. Kiti ligoniai moka nedidelį mokestį. Jei susirgimas turi socialinio pobūdžio (džiova, lues, trachoma), ambulatorija ypatingai atsižiūri į ekonomines sąlygas ir dažnai suteikia medicinos pagelbą bei vaistų (salvarsaną, oi. jecoris) nemokamai.

Vaikų sveikatos apsaugos darbui ambulatorija, be abejoturi didžiausios reikšmės. Ypač daug lanko vaikai dantų gydytojus, akių gydytojus (kova su trachoma, akinių parinkimas), ausų, nosies ir gerklės ligų specialisms (adenoidų pašalinimas).

Slaugytojų bei seserų kursai. Populiarioms higienos žinioms skleisti ir gerai pasiruošusioms medicinos darbuotojoms bei gydytojų padėjėjams paruošti, „Oze“ draugija įsisteigė metinius slaugytojų kursus. Tie kursai turi gailestingųjų seserų kursų programą. Kursuose buvo dėstomi šie dalykai: lotynų kalba, fizika ir chemija, anatomija, fiziologija, higiena ir bendrinė patologija, farmakologija, socialinė higiena, bendrinė chirurgija ir pirmoji pagelba, vidaus ir infekcijos ligos, nervų ir psich. ligos, moterų ligos, vaikų ligos ir kūdikių slaugymas, bendras ligonių slaugymas, laboratorijos technika, bendros rentgenologijos ir elektro-medicinos žinios ir masažas, lietuvių kalba. Kursų klausytojos, be teorijos, atlikdavo praktiką įvairiose gydymo ir profilaktikos įstaigose, k a.: Kauno žydų vaikų ligoninės įvairiuose skyriuose, žydų vaikų ligoninėje, „Oze“ ambulatorijoje ir mokyklų medicinos punkte, žydų vaikų namuose (pieno virtuvėje, vaikų ambulatorijoje ir t. t.). Slaugytojų kursai turėjo 3 laidas; juos baigė 87 sesers.

1933 m. pabaigoje draugija gavo V. R. M. leidimą atidaryti 2 metų seserų kursus su teisėmis. Tuos kursus baigė 32 klausytojos. Iš viso slaugytojų ir seserų kursai turėjo 4 laidas; juos baigė 119 seserų.

1928 m. kovo mėn. 28 d. įvyko Kaune d-ro S. Frumkino vardo „Sveikatos Namų“ atidarymas. Šitie namai sukoncentravo savo sienose visas „Oze“ socialiai-mediciniškas įstaigas. Namuose veikia ambulatorija, mokyklų med. punktas, kūdikių konsultacija, dantų, kvarco lempos kabinetai ir higienos muziejus. Be to, gimnastikos salė, kuri, be pradžios mokyklų mokinių, aptarnauja visas esančias Kaune žydų gimnastikos organizacijas. Iki Kūno Kultūros Rūmų įsteigimo, sale naudojosi ir Liet. sporto organizacijos.

Tuose pat namuose vedamas švietimo darbas, ruošiamos paskaitos, vaikų šventės. Nuo 1930/31 metų vasaros veikia reguliariai mokinių pirtis (dušų tipo). Pirtim per paskutinius metus pasinaudojo 2.625 vaikai. Šita pirtimi naudojasi taip pat sporto organizacijų, užsiimančių namuose gimnastika, nariai.

Toksai visuomeninės medicinos darbas yra nuveiktas nedidelės organizacijos, nuolat kentėjusios del lėšų stokos, apkrautos didelėmis skolomis ir deficitais.

Dr. B. Bliudzas.

Medicina. Laikraštis, skiriamas medicinos teorijos ir praktikos reikalams, taip pat gydytojų profesiniams reikalams. № 1. Sausio men. Redaktorius D-ras J. Staugaitis. Kaunas: Leidžia: V. D. Univ-to Medicinos Fakultetas ir Kauno Medicinos Dr-ja, pus. 67-73, 1937

Polina Pailis: Be jokios abejonės, jis buvo gydytojas iš pašaukimo. Jį galima laikyti gydytoju, kuris tarpukariu žymiai prisidėjo prie Lietuvos medicinos plėtros. O jo knyga „Žydų daktaro likimas Lietuvoje“ tapo simboliniu paminklu jo kartos žydų gydytojams

Добавлено: 21-02-2021

Оставить отзыв

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *

*